Projekto tikslas – sukurti patrauklią, aktyviam laisvalaikiui, kultūriniams renginiams tinkančią erdvę miestelio centre, kuriame  būtų puoselėjama bendrystė įvairių amžiaus grupių žmonėms.

Tikslinė projekto grupė  – Čekiškės bendruomenė: vaikai, jų tėvai, vyresnio amžiaus žmonės.

Numatyta skverui vieta – miestelio centras. Jame kasmet vyksta tradiciniai miestelio renginiai lauke: Laisvės gynėjų atminimo laužas, liepos 6 d. giedama Tautiška giesmė, kovo pradžioje Kaziuko turgus. Ši vieta patraukli ir jaunimui, nes jie savo iniciatyva organizuoja vasaros kino vakarus, vyksta vasaros stovyklų veiklos.

Čekiškės miestelio gyventojams labai reikalinga moderni, šiuolaikiška erdvė praleisti laisvalaikį tiek su bendruomenės nariais, tiek su šeimos nariais. Atnaujintas sklypas būtų patraukli vieta susitikti įvairaus amžiaus miestelio gyventojams. Jie daugiau bendraus, natūraliai įsiliedami į bendruomenę, stiprindami tarpusavio santykius. Tai tinkama vieta bendruomeniškumui ir bendrystei stiprinti.

       Projekto idėjos tikslas, sutvarkyti prie daugiabučių esančią teritoriją ir paversti ją jaukia poilsine zona greta gyvenantiems gyventojams. Šalia projektuojamo sklypo stovi keletas daugiabučių, kuriuose gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Tai jų gyvenamoji teritorija, kurioje jie praleidžia daug savo laiko.

       Apžiūrint sklypą jau buvo matyti, kad gyventojai mielai leidžia laiką laukia. Po didesniais medžiais pristatyta įvairių savo rankomis pasidarytų suoliukų. Tai puiki vieta pasislėpti nuo kaitrios saulės po medžiais, atsigaivinti, pabendrauti su kaimynais. Pomedžiai buvo be augmenijos, išmindžioti, vaizdas skurdokas. Įvertinus visą situaciją, nuspręsta sutvarkyti teritoriją, atsižvelgiant į jau gyventojų susiformavusius įpročius, nekeičiant teritorijos naudojimo paskirties o tik papildant ją bei sutvarkant, kad ji būtų patogesnė, patrauklesnė, jaukesnė, draugiška gamtai ir žmonėms ir kviestų dar labiau gyventojus išeiti į lauką bei maloniai praleisti laiką bendrystėje. Suprojektuotas vingiuotas takelis, kuris veda nuo šiaurinės sklypo pusės iki pietų pusėje esančios vaikų aikštelės, ir kuris tuo pačiu atskiria buvusių kultūros namų teritoriją nuo daugiabučių. Gėlynus nuspręsta daryti po medžiais, salelėmis, paliekant tarp salelių vietas praėjimams, lauko baldams.

Projekto idėja, kad daugiabučius supanti aplinka taptų graži ir jauki, džiugintų bei burtų gyventojus maloniam laiko praleidimui.

Ringaudų seniūnijoje Noreikiškių kaimo teritorijoje planuojama įkurti originalią laisvalaikio erdvę, kurioje gyventojai galės lauko teritorijoje atrasti žaidimų ir azarto jausmą. Šiame projekte planuojama įrengti sporto erdvę, kurioje bus futbolo aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė su poilsio zona, kurioje bus pastatyti suoliukai, kompaktiška scena bendruomenės šventėms ir įvairiems renginiams, įrengtas šių erdvių apšvietimas. Šiuo projektu siekiama sukurti grožiu ir gyvybe pulsuojančią aplinką, kurioje gyventojai galės praleisti savo laisvalaikį žaismingoje lauko teritorijoje.

NORIME, KAD ŽAIDIMŲ LAUKE KUPINA VAIKYSTĖ BŪTŲ VAIKŲ TEISĖ, O NE PRIVILEGIJA!

Į nedidelį Sitkūnų kaimą atsikrausto vis daugiau jaunų šeimų su mažais vaikais, gyvenvietė jaunėja. Prie Sitkūnų bendruomenės namų siekiame sukurti šiuolaikišką erdvę, kuri skatintų vietos bei aplinkinių gyvenviečių šeimų ir kitų gyventojų susibūrimus, bendravimą, vaikų žaidimus ir sveiką buvimą lauke.

Žaidimų aikštelėje planuojame įrengti visoms amžiaus grupėms skirtas sūpynes. Vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems labai patiks suptis ir ilsėtis vadinamosiose „gandro lizdo“ sūpynėse. Šalia numatytos įprastos sūpynės su standartine bei kūdikiui skirtomis sėdynėmis. Aikštelėje suplanuoti du daugiafunkciai įrenginiai: laipynių kompleksas ir bokštas su dviem čiuožyklomis. Taip pat numatytos balansinės sūpynės, spalvoti pusrutuliai ir kalniukas su tuneliu. Šalia aktyvių veiklų suplanuotas ir vienas smagiausių užsiėmimų visoms amžiaus grupėms – muzikinis lauko instrumentas.

Nuostabiai atmosferai sukurti ir išpildyti numatytas profesionalaus grafičio menininko autorinis darbas ant pastato sienos. Teritoriją planuojama aptverti ir apšviesti LED šviestuvais su saulės baterijomis. Šalia žaidimų kompleksų suplanuoti du suoliukai.

Kiekvienas žaidimų įrenginys skatins tokį svarbų vaikų fizinį aktyvumą ir kognityvinius gebėjimus, o saugi erdvė bus pritaikyta taip, kad ir suaugusieji galės atsipalaiduoti ir leisti vaikams laisvai tyrinėti bei žaisti. Žaidimų ir laisvalaikio zona „Būk lauke!“ motyvuos dažniau išeiti į lauką, aktyviai leisti laiką ir bendrauti.

Vaišvydavos kaimo pagrindinis akcentas – naujai įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas, kartu su nauju apšvietimu, apželdinimu, įrengtais suoliukais. Vietiniai skambiai šį taką jau spėjo praminti „Vaišvydavos promenada“ 😊

Šalia minėto tako, žaliojoje zonoje randame tvenkinį, o prie jo zoną, kurią gyventojai pamėgę. Čia rengiami vietos bendruomenės susiėjimai, šventės, koncertai, parodos. Pernai tvenkinys buvo išvalytas, sušlaituotos pakrantės. 2024 metais numatytos lėšos tvenkinio pakrančių apželdinimui ir žaliosios zonos sutvarkymui. Kad teritorija su tvenkiniu būtų pilnai sutvarkyta ir pritaikyta bendruomenei, kilo poreikis tvenkinio viduryje įrengti šviečiantį fontaną ir lieptą su suoliukais ant vandens, kur gyventojai galėtų tykiai ir ramiai po pasivaikščiojimo pailsėti, pasėdėti, parelaksuoti, susiburti bendriems pokalbiams. Įgyvendinus idėją pagerėtų ir pagražėtų gyvenamoji aplinka, sujungus šią idėją ir kitus numatytus darbus, teritorija taptų pilnai sutvarkyta ir pritaikyta vietos bendruomenei ir kitiems atvykusiems svečiams.

Šio projekto tikslas – įrengti  saugią, edukacinę ir funkcionalią vaikų žaidimų aikštelę, skirtą 2-8 metų vaikams, gyvenantiems Neveronyse ir aplinkinėse gyvenvietėse (Pabiržio k., Sergeičikai ir kt.). Pirmą kartą, bandoma integruoti ir vaikus turinčius negalią. Tokio pobūdžio žaidimų erdvė, būtų pirmoji Neveronyse.

Bijūnų bei aplinkinių gatvių kvartale gyvena ir butus nuomojasi daug jaunų šeimų, auginančių įvairaus amžiaus vaikus, nemaža gyventojų dalis gyvena socialiniuose būstuose, kuriuose įsikūrusios socialiai remtinos, jaunos ir daugiavaikės šeimos. Problema, su kuria susiduria vietos gyventojai – laisvalaikio zonos, skirtos šeimoms auginančioms vaikus, trūkumas.

Nauja žaidimų aikštelė – taptų svarbia laisvalaikio vieta, kur vaikai galėtų saugiai žaisti, aktyviai praleisti laiką lauke, bendrauti bei gerinti ir ugdyti savo socialinius įgūdžius. Tai taip pat paskatintų ir jautrių vaikų integraciją.

Šio projekto tikslas – sukurti saugią ir patrauklią aplinką vaikų žaidimo aikštelei. Siekiama užtikrinti, kad vanduo nesikauptų aplink ir pačioje žaidimų aikštelėje. Projektu siekiama kad žaidimų aikštelės paviršius būtų tinkamas žaidimams tiek vasarą, tiek žiemą. Taip pat būtų patrauklus bendruomenės nariams, kad vaikai galėtų saugiai ir maloniai žaisti. Taip pat norima padaryti erdvę su suolais ir stalu, kad būtų galima švęsti asmenines vaikų šventes.

Tikslinė grupė: Šio projekto tikslinė grupė yra Giraitės k. bendruomenė, šeimos kuriose yra vaikų, ir visi tie, kurie rūpinasi vaikų saugumu ir gerove žaidimo aikštelėse. Tai gali apimti tėvus, auklėtojus, mokyklos, vietos valdžios institucijas ir nevyriausybinius organizatorius, kurie turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį vaikų laisvalaikio veikloms.

Sprendžiama problema: Šiame projekte sprendžiamos dvi pagrindinės problemos:

1. Vandens kaupimosi pašalinimas: Dėl netinkamos vandens nutekėjimo sistemos žaidimo aikštelės sklypas tampa netinkamas naudojimui, ypač esant lietingam orui. Vanduo kaupiasi ir gali tapti slidžiu ir nepatogiu vaikams žaisti, didindamas sužeidimo riziką.

2. Paviršiaus apdaila: Esama danga – žolė, ne visada tinkama žaidimo aikštelei. Netinkama ar slidi danga gali sukelti sužeidimus arba sumažinti žaidžiančių vaikų saugumą ir malonumą.

Šis projektas siekia išspręsti šias problemas pakeliant  ir padengiant žaidimo aikštelės paviršių tinkama medžiaga, užtikrinant saugumą ir malonumą vaikams, žaidžiantiems šioje aikštelėje.

Skulptorius Juozas Zikaras - žymi Lietuvos istorinė asmenybė, lietuviškame dailės pasaulyje gerai žinomas tiek dėl savo darbų, tiek dėl fakto, jog buvo vienas pirmųjų profesionalių, diplomuotų skulptorių, išsilavinimą gavęs Peterburgo dailės akademijoje ir svariai prisidėjęs prie Lietuvos meno lauko formavimo tarpukariu. Dirbo dailės mokytoju Kauno meno mokykloje. Nors menininkas buvo kilęs iš Panevėžio krašto, didelę dalį savo gyvenimo gyveno ir kūrė Kaune, todėl jo indėlis į Kauno viešųjų erdvių formavimą matomas ir šiandien. Žymiausias jo darbas, be abejo, skulptūra Laisvė karo muziejaus sodelyje. Taip pat J. Zikaras yra sukūręs Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto biustus, Knygnešio skulptūrą, paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę reljefą Prie kapo.

Skulptūrą J. Zikarui siūlau pastatyti Kačerginėje - kurorte, kuriame anuomet skulptorius ilsėdavosi ir netgi turėjo ten savo vilą. Ne veltui ir gatvė, šalia kurios siūlau įrengti skulptūrą, pavadinta J. Zikaro vardu. Figūros idėją, pozą padiktavo autentiška foto medžiaga, kur matoma išdidžiai stovinti ši asmenybė. 

Skulptūros medžiaga – bronza, postamentas - granitas.

Ši skulptūra yra autorinis pasiūlymas, todėl ją atlikti gali tik idėjos teikėjas.

Šiuo metu Batniavos kultūros namai įgyvendina ambicingą viziją – sukurti interaktyvų pastato fasadą, kuris atvertų naujas galimybes įvairiems meniniams reiškiniams. Mūsų tikslas – išplėsti ir įveiklinti lauko erdvę, kuri jau tapo gyva kultūros scena, pasižyminčia įvairiomis meninėmis veiklomis. Iki dabar įgyvendinti renginiai, pavyzdžiui, žinomų menininkų spektaklis „1808 m. Ignacijaus testamentas. Legenda“, kuris suteikė muzikinę ir literatūrinę patirtį, bei lazerinės projekcijos, skirtos sveikinimams švenčių proga. Šios iniciatyvos parodė, kaip technologijos ir menas gali susipinti, kuriant neįprastą ir įtraukiantį kultūrinį patyrimą Batniavos gyventojams ir svečiams.

Batniavos Kinas Po Žvaigždėm, įrengti daugiafunkcinį lauko projektorių, kuris atliktų keletą svarbių funkcijų. Pirma, jis tarnautų kaip lauko kinas, suteikiantis galimybę žiūrėti kokybiškus gero kino filmus ar sporto varžybas bei skatintų bendruomeniškumą. Antra, kartais jis virstų interaktyviu ekranu, reaguojančiu į praeivius ar pravaziuojančius automobilius. Pavyzdžiui, pravažiavus automobiliams, gali atsirasti vaizdas, kuriame praskrieja arklių traukiamas vežimas, arba pasirodyti pats Ignas Karolis, o gal net atsivertų langas į Alisos stebuklų šalį. Be abejo, šioje erdvėje turėtų būti įrengta ir speciali sėdmaišių aikštelė, pritaikyta kino seansams lauke. Šio projekto patrauklumas slypi tame, kad Lietuvoje tokio tipo lauko ekranai yra reti, o tai tampa itin populiaria pramoga tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

Dar pernai dalyvaujant būsimos laisvalaikio zonos Mastaičiuose, Alytaus g. 44, viešame pristatyme ir vėliau ją analizuojant, susimąstyta, kad kuriant tokias erdves dažnai pamirštami mažesnio fizinio pajėgumo asmenys, ypatingai vidutinio ar brandesnio amžiaus moterys, silpnesni vaikai. Tuomet kilo idėja – atrasti ir įrengti erdvę, pritaikytą neagresyviai, nereikalaujančiai didelio skaičiaus dalyvių, teikiančiai geras emocijas, linksmai ir bendruomeniškai sporto šakai. Taip atradome padelio tenisą (arba tiesiog PADELĮ), o kartu su juo ir seniūnijos gyventoją, kuris aktyviai sportuoja ir įsipareigoja šios sporto šakos subtilybių pamokyti norinčius kraštiečius. Tai būtų dar vienas kokybiškas laisvalaikio praleidimo būdas bendruomenėje, kur kartu pasisemtume gerų emocijų, pažintume kaimynus, rengtume šeimų, draugų turnyrus, kviesdami kaimynines bendruomenes aktyviai pasportuoti drauge. O kur žmonės, ten arbata,  pyragai, pokalbiai, bendrystė ir daugiau kokybiškai praleisto laiko šeimose.

Padelis – paplitusi visame pasaulyje sporto šaka, sparčiai populiarėjanti ir Lietuvoje dėl paprastumo ir panašumų į jau esančius žaidimus su raketėmis. Tai labai socialus ir linksmas sportinis užsiėmimas. Įprastai padelio tenisas žaidžiamas dviese arba keturiese ant uždaros, kuri yra dvigubai mažesnė už paprasto teniso, aikštelės.

Kartu varžytis tarpusavyje gali ir moterys, ir vyrai, ir vaikai, ir senjorai, ir jaunuoliai. Padelio tenisas yra laikomas šeimos žaidimu, kur svarbiausia gera nuotaika, o viso kito išmokstama.

Tikėtina, kad seniūnijos jaunimui, šeimoms ir senoliams atsiras motyvacijos dažniau susitikti laisvalaikio erdvėse, tobulinti bendravimo įgūdžius, daugiau laiko praleisti gryname ore ir taip pagerinti bendrą savivertės jausmą. Per sportą siekiama mažinti gyventojų sergamumą, gerinti gyvenimo kokybę, mažinti atskirtį tarps socialinių sluoksnių, amžiaus, lyties ir skirtingų fizinių pajėgumų asmenų.